Kartais būna norų keistų
Perplaukti jūrą vienu irklu
Vakaro tiltu lipti į dangų
Žemę apjuosti vaiko žvilgsniu
Kur priskint žibuoklių tau
Žiemos vidury aš jau žinau
Aš norėjau būti medžiu
Tau įkvėpti paukščių sapnų
Pro tavo lang nerti į dangų
Kvepiančia vėju pievą žvaigždžių
Aš norėjau būti žodžiu
Juo pavadinti sielas daiktų
Iš tavo lūpų tyliai nunešti
Dievui į ausį mūsų balsus
Komentarai
Skelbti naują komentarą